Gimtadienis

   Šiandien pati geriausia diena gyvenime. Ne vien dėl to, kad mano gimtadienis, bet šiandien buvau nepaprastai laiminga.
   Diena prasidėjo vidurnaktį. Mano sesė pati pirmoji padovanojo man dovaną: metalinį, kvadratinį žiebtuvėlį su išraižymais ir daug šokolado. Neįsivaizduoji kokia aš laiminga buvau jau tada. Ji sakė "Čia tau pravers per zombių apokalipsę". Mes visada turėjome genialų zombių apokalipsės planą. paskui mokykloje nieko labai ypatingo nebuvo. Geriausi mano draugai per lietuvių kalbos pamoką ėmė mane fotografuoti ir net filmuot. Vėliau viską kėlė į Facebook. Atrodau visiškai išvėpusi tose nuotraukose, bet man nerūpi. Jie geri mano draugai.
   Vienas iš labiausiai patikusių momentų buvo per istorijos pamoką. Prieš prasidedant pamokai buvau suknistos nuotaikos. Galbūt dėl to, kad rusų mokytoja mane gan šiurkščiai užtildė.
  Vienu žodžiu sėdėjau be nuotaikos visą pertrauką ir istorijos pamokos pradžioje. Buvau pasirėmusi galvą ranka ir nenoriai viską rašiau ką diktavo mokytojas. Tuomet į klasę atėjo visuomet vėluojantis klasiokas ir kažkaip užsiminė apie mano gimtadienį. Istorijos mokytojas besišypsodamas priėjo ir ištiesė paspausti ranką. ji buvo tikrai šilta. Tuomet paklausė kiek metų suėjo ir kažką burbėjo apie santuoką. Kažką panašaus "tu jau gali su kuo nors susituokti, tau jau 16". Tai be galo pakėlė nuotaiką ir tada pati pradėjau šypsotis ir dėmesingai sekti pamoką.
   Dar vieno nuoširdaus sveikinimo susilaukiau iš mūsų mokyklos vairuotojo. Jis tikrai mielas ir šmaikštus.
   Paskui grįžusi namo išpakavau babos dovanas ir taip pat be galo apsidžiaugiau. Gavau naujus gintarinius auskarus su kuriais dabar nebesiskirsiu. Paskui užpūčiau žvakutes ir valgėm tortą su bitutėm.
   Paskui tiesiog sėdžiu sau prie kompiuterio, piešiu ir išgirstu kaip kažkas atvažiuoja. Moters balsas kviečia mane nulipti laiptais žemyn iš savo kambario. Mano nuostabai ji stovėjo su tortu, gėlėmis ir pliušiniu meškinu. Kuriam laikui pasimečiau. Paskui ji labai maloniai ištiesė man visą mantą ir parodė atvirutę. Visos šitos dovanos buvo nuo mano tėčio.
   Turėjot pamatyti nuostabą mano veide. "Juk jis Airijoj. Kaip jis gali siųsti man gėles?" Sakydama gėles, turiu omenyje gerą glėbį raudonų rožių.

   Žinoma, dienos pabaigoje susimąsčiau. "Rožės nuvys, meškinas susipurvins ir suplyš, visus tortus suvalgysim. Tačiau kas iš tiesų links, tai mano senelių meilė" Jos nepakeisi net gražiausiomis gėlėmis. Jie manimi rūpinasi nuo pat mažens. Norėčiau dabar prieiti ir juos apkabinti, pasakyti, kad jie man labai daug reiškia ir, kad jų gėlės gražesnės už visas rožes. Galbūt man tai pavyks. Tik reikia geros priežasties.
   Kaip bebūtų, dabar esu pati mylimiausia ir laimingiausia šešiolikos metų mergina, pagyvenusi pasakų pasaulyje, o ryt laukia vėl įprastas gyvenimas.