Nežinau ką pasakyti. Reikia dar gerai pagalvoti ar ta diena ne sapnas, nes viskas buvo per daug tobula...
Nors visos dienos taip ar tai neatsimenu. Kažkur buvom, kažką veikėm. Su sese ir jos vaikinu klajojome po RYO ir nuėjome pavalgyti. Smagu, kad kuomet atėjome prie stotelės, miesto autobusas jau stovėjo. Jeigu būtumėm nespėję ir važiavę kitu, tikrai nebūtumėm grįžę į miesto centrą laiku. Tačiau viskas vistiek nublanksta prieš koncertą. Nuo pradžios iki galo, viskas = NUOSTABU! Saulius atėjęs į mūsų nedidelę salę Panevėžyje, labai gražiai pasisveikino ir pridūrė, kad "nusišnekės be scenarijaus". Jis toks paprastas ir nuoširdus žmogus. Kas buvo po to, blankiai prisimenu. Sėdėjom antroje eilėje, tai jį galėjai ištiesus ranką pasiekti. Dainavo nuostabiai, šoko nuostabiai, nusišnekėjo nuostabiai, metė savo kompaktą į minią nuostabiai. Prisimenu, skaičiau kažkokį straipsnį, kad:
Galiu patvirtinti 110%, kad nors kartą žiniasklaida rašė tikrą tiesą. Ne tik stovėjau, bet ir taip šokinėjau vietoje, kad vos aukštielnika neapsiverčiau. Man patiko, kad Saulius mus pagyrė, kad ale esam labai gera publika, nes baigėm ten stogą nurauti. Darbuotojos po renginio juokėsi, kad grindys drebėjo. Bet koks atlikėjas tokia ir publika. Per visą koncertą rėkiau, dainavau su juo, šokau, bet vistiek labiausiai patiko pabaiga. Kuomet baigėsi paskutinė daina, kaip ir po kiekvienos dainos, pasipylė jūra plojimų ir per tuos plojimus Saulius kažką neaiškiai pasakė, lyg "ate", lyg "viso", ir pasisuko eiti. Mes vis dar plojom. Sceną paliko visi atlikėjai ir net šviesas užgesino. O mes visi kartu pradėjom rėkti "PAKARTOT!!" ir, kuomet po gan ilgos pauzės aš pradėjau prarasti viltį, spėkit ką. JIE SUGRĮŽO! Su dar geresne nuotaika! Salė niekaip negalėjo nutilti, o Saulius buvo išsišiepęs iki ausų. Tuomet atsigulė ant scenos ir išskleidė rankas lyg sakydamas "Garbinkit mane". Tikriausiai su tokiu palaikymu tą akimirką jis jautėsi kaip dievas. Teisingai, taip ir turėtų jaustis. Galiausiai antrą kartą sudainavo "Norim Šokt", bet šį kartą daug smagiau. Man patiko kaip jis retkarčiais nužvelgdavo visą salę ir taip juoktis pradėdavo, kad net susilenkdavo. Lyg negalėdamas patikėti. Kaip buvo gera matyti jį tokį laimingą. Čia toks dalykas, kurio nesuvaidinsi, scenarijuje neparašysi ir žodžiais sunkiai apsakysi. Kai pasibaigė ir ta daina, minia ošė. Vienu momentu Saulius net abiem rankomis užsidengė veidą. Buvo galima matyti tik jo šypseną. Šį kartą palaukė kol nurimsim ir dar gražiau atsisveikino. Pasakė, kad esame šaunuoliai ir kad niekada nepasikeistumėme. 
Viskas skamba taip nerealiai, kad ir man dar sunku patikėti kad tai išties įvyko. Taip pat nusipirkau jo albumą, kurį jis pats pasirašė. Su mano vardu ir visa kita. Širdis daužėsi krūtinėje. Išeidama pasižiūrėjau jo pusėn ir nieko nesitikėdama pamojau jam ranka ir pasakiau "Ate", tačiau jis atsakė tuo pačiu. Grįžus namo negalėjau nustoti šypsotis. Reikėjo gero pusvalandžio ir puodelio arbatos, kad nusiraminčiau.
Trys žodžiai. Saulius fucking Prūsaitis. Kad kas nutiktų, visada juos prisiminsiu, nes tai buvo geriausios valandos mano gyvenime. Jei galėčiau dabar tiesiog išrėkčiau jam į veidą "AČIŪ".
Dar ką galėčiau išsimiegojusi pridurti, kad šįryt ploviau indus ir kažkaip delną suskaudo. Baigusi pasižiūrėjau, o pasirodo ten mėlynė. Tai dabar įsivaizduokit kaip smarkiai įsijautusi plojau jam, kad net mėlynę sugebėjau įsistatyti. Aš net nežinojau, kad taip įmanoma.
