Diena praėjo geriau nei tikėjausi. Žinoma, nieko pasakiško
nebuvo, tačiau patį renginį vertinčiau aštuoniais iš dešimt. Buvau apsirengusi
labai aptemptą suknelę ir galėjau jausti kelių žmonių žvilgsnius. Tačiau
papasakosiu viską nuo pradžių.
Kaip
ir minėjau, pamokos buvo kaip pamokos. Vaikščiojau sau su savo juodu megztiniu,
ausinėm ir į nieką nekreipiau dėmesio. Gal netgi pradėjau gailėtis, kad
užsirašiau į komandą. Dar prieš tai istorijos mokytojas vėl paprašė, kad
dalyvaučiau tame jo konkurse. Man buvo gera nuotaika, buvau su gražia aptempta
suknele, makiažu, pasitikėjau savimi, todėl sutikau. O ką aš prarasiu? Vis tiek
ir jam pačiam čia bus pirmi metai. Kaip ir sakiau, pats renginys buvo geresnis
ir smagesnis nei galvojau. Žinoma, mes pasirodėme tragiškai, tačiau man vis
tiek buvo smagu. Tuomet po renginio persirengiau, paskambinau babai ir fojė laukiau
kol ji atvažiuos. Prie manęs priėjo Dominykas su Roku ir abu prisėdę
pasisveikino. Dominykas pasakojo apie savo nuotykius naujoje mokykloje, o su
Roku tiesiog juokavom. Tuomet priėjo Remigijus. Nežinau iš kur jis atsirado,
bet atsisėdo prie mūsų. Jau žinot apie Remigijų. Jis labai simpatiškas ir
mielas vaikinas. Man pasirodė keista, kad jis paminėjo mano vardą. Ir gan
dažnai į mane žiūrėdavo. Gal tik dėl makiažo ar aptemptos suknelės. Aš žinoma
visai išdrąsėjau. Vos juokais nesusimušėm su Roku. Džiaugiuosi, kad Remigijus
pamatė ir šitokią mano pusę. Bučiau labai drąsi, jei teigčiau, kad aš jam
patinku. Bet ką aš žinau, tai, kad jis man netgi labai patinka. Kai visi
išsiskirstė, galėjau matyti, kad jis lyg ir suka ratus aplinkui mane. Kaip jau
sakiau, jis tikrai šaunus vaikinas. Ir linksmas, ir sportiškas, ir plepus. Gal
reiktų bandyti skirti jam daugiau dėmesio. Tiesą sakant, skirčiau jam visą savo
dėmesį. Bet juk žinot mane. Vėl viską sugadinsiu.
Kita
naujiena, kad planuoju susitikti su Iveta. Kitą savaitę bus atostogos, tačiau
trečiadienį vis tiek reikės man į mokyklą. Daryt ne ką kitką, o rašyti
matematikos kontrolinį. Smagu... Tačiau po to, norėčiau važiuoti į Panevėžį ir
susitikti su savo broliu iš kito Lietuvos krašto. Tačiau bijau ir tai
sugadinti.
Dar mąstau
apie tą istorijos olimpiadą. Gal jeigu atsiprašyčiau mokytojas vėl leistų
dalyvauti. Jeigu nepakvietė ko nors kito. Anyway,
šį diena pakėlė mano self esteem į
kažkokias aukštumas.
